Seniai baigėsi spalvingų riterių turnyrų laikai, palikę mums vienintelę tų laikų tradiciją - heraldiką. Tai mokslo šaka, turinti dvi sritis - praktinę ir istorinę, tyrinėjanti herbo, kaip ženklo, atsiradimo pradžią ir jo evoliuciją, o taip pat jo visuomeninę teisinę reikšmę.Praktinė heraldikos mokslo šaka apibrėžia naujų herbų miestams ir miesteliams bei institucijoms formavimo normas, o šalyse, kuriose yra monarchinė santvarka - naujų giminių herbų kūrimą. Kai kurie vakarų tyrinėtojai pavadinimą heraldika kildina iš vokiško žodžio heroldas, t.y. pareigūno, kuris riterių turnyrų metu nustatydavo riterių kilmę ir jų herbų teisingumą.

Istorija turi daug pavidalų. Iš vienos pusės - tai vadinama vadovėlių istorija, bylojanti apie "didžiąją" praeitį, valstybės politiką ir visuomeninį bei kultūrinį gyvenimą lėmusius karalius, kunigaikščius, didikus, karvedžius, vyskupus. Jų valia atsirasdavo ir sunykdavo valdančios dinastijos, dėl jų liejo kraują tūkstančiai eilinių valstybės piliečių. Iš kitos pusės- tai mūsų "mažosios" tėvynės - miesto ar kaimo, kuriame gimėme, gyvenome, kur gimė, darbavosi ir mirė mūsų protėviai, istorija. Dažniausiai pats žodis tėvynė ir siejasi mums būtent su gimtosiomis vietomis.

  S.Gasparavičienė, 2008m.

1. Ankstyviausias istorijos periodas.

Arnionys (Orniany) - vietovė ir dvaras Molėtų rajone prie iš Arino ežero ištekančio Arinos (Ornianka) upelio, prie kelio iš Pabradės į Molėtus. Įsikūręs tarsi savotiškame pusiasalyje, apsuptame Arino, Pravalo ir Spenglo ežerų.
LDK Žygimantas Kęstutaitis 1430-1440 m. raštais ponui Narbutui padovanojo du žmones Arnionį ir Kaltinaitį. Tai siejama su Arnionių gyvenvietės pradžia.
O Xa. - XIIIa. šios žemės įėjo į rytų baltų teritoriją, vadinamą Nalšia, valdomą legendinio Dausprungo palikuonių. XIII a. Nalšios kunigaikštystė buvo viena iš pagrindinių žemių, kurią kartu su Deltuva, Sėla, Dainava, Semba bei kitomis dalinėmis kunigaikštystėmis Mindaugas apjungė į Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę.