Sigita GASPARAVIČIENĖ

2015-aisiais metais Žagarė paskelbta Lietuvos kultūros sostine.

     Apsidžiaugiau,kad   pagaliau atsiras  proga   užglaistyti  menkų žinių spragas  apie rusų dvarininkiją Lietuvoje.O ypač  apie  XIX a. miestelį ir dvarą naujam gyvenimui prikėlusius ir juos išgražinusius senuosius Žagarės dvaro savininkus Naryškinus, apie kuriuos taip mažai žinome. Kas gi daugiau, jei ne  jie, Lietuvos kultūros sostinėje  turėtų būti  įvardinti, objektyviai įvertinti ir pagerbti.

    Įdomu būtų sužinoti, kokie tai buvo žmonės, jų likimai, kodėl jie kūrėsi  būtent čia – imperijos pakraštyje nuošaliame pasienio miestelyje, svetimoje, net priešiškoje aplinkoje ? Kokios ateities vizijos  skatino didžiules jų investicijas  į Žagarės ir Gruzdžių dvarų vystymą , koks buvo šių rusų dvarininkų požiūris į žmones ir mūsų kraštą,  kuriame jie  kūrė savo gerbūvį?

     Deja, neradau atsakymų nei  įspūdingose Žagarei skirtose monografijose, nei  gausybėje neseniai pasirodžiusių  proginių straipsnių.

Ką gi, esame valstiečių tauta.Ir statytojai. Verta dėmesio tai, ką galima pastatyti, remontuoti,išmatuoti pinigais, parodyti ir pasigirti.Ypač tai liečia provicialų ir konjuntūrinį mūsų visų požiūrį į  paveldą.

Tad, gal padės visagalis internetas?

2014 m. spalio 4 d. Palomenėje vyko konferencija: "Po šv. Mykolo arkangelo ženklu: Palomenė ir Zaleskiai"

Skaičiau pranešimą Zaleskių šeimos genealogija

afiša
 
schema
Konferencijos afiša   Zaleskių genealogijos schema

Konferenciją rėmė Kultūros rėmimo fondas , Kaišiadorių rajono savivaldybė

 

Buvusių Kaunatavos dvaro savininkų Kaunackių (Kownacki) genealoginiai tyrimai

Sigita GASPARAVIČIENĖ                      
 

      Šio tyrimo tikslas buvo visų pirma identifikuoti karstus, atrastus  Telšių rajono Kaunatavos miestelio senosiose  kapinėse  restauruojant senąją šeimos kriptą, nustatyti ten palaidotus asmenis, jų  biografijos detales, apžvelgti genealogiją, visuomeninį-kultūrinį statusą bei vietą šios vietovės istorijoje.

koplyčia vidus
Kaunackių koplyčia
Foto V. Jocienė

Genealoginiais-archyviniais  tyrimais nustatyta, kad tai čia palaidoti   senųjų Kaunatavos dvarininkų Kaunackių (Kownacki) šeimos atstovai.

XVII a.-XVIII a. bėgyje ir net XIX a. pirmoje pusėje  Žemaitijoje jie buvo gana įtakingi. Išaiškėjo, kad kelių šeimos kartų atstovai užėmė atsakingas pareigas tuometinės LDK administracijos centrinėse ir teismų struktūrose bei valdė stambią žemės nuosavybę. Giminė priklausė vietos elitui:  buvo Kaunatavos bažnyčios fundatoriais, giminiavosi su žymiomis Žemaitijos kilmingųjų šeimomis, rėmė švietimą, pastatė ir išpuoselėjo dvarą ir Kaunatavos miestelį, rėmė Kražių bernardinių vienuolyną. Tačiau XIXa.vid,. išmirus pagrindinės genealoginės atšakos atstovams, kitos giminės šakos ir šakelės išsišakojo po Žemaitiją, susmulkėjo, nuskurdo, prarado bajorystę.

     Herbynai, leisti  XIX a. pab.- XX a. pr., taip pat LVIA saugomas rankraštinis 1834 m. J.P.Dworzeckio-Bohdanovičiaus “Lietuvių herbynas“ (Herbarz litewski) paprastai, pateikiantis itin daug duomenų apie Lietuvos kilmingųjų gimines, o taip pat įvairių autorių jau mūsų dienomis išėję genealoginio pobūdžio darbai, apie “lietuviškuosius“ Kaunackius pateikia fragmentiškus duomenis. Bajorų Kaunackių paminėjimo beveik nesutinkame ir įvairius Žemaitijos istorijos aspektus nagrinėjančiuose mokslo darbuose.

Istorija turi daug pavidalų. Iš vienos pusės - tai vadinama vadovėlių istorija, bylojanti apie "didžiąją" praeitį, valstybės politiką ir visuomeninį bei kultūrinį gyvenimą lėmusius karalius, kunigaikščius, didikus, karvedžius, vyskupus. Jų valia atsirasdavo ir sunykdavo valdančios dinastijos, dėl jų liejo kraują tūkstančiai eilinių valstybės piliečių. Iš kitos pusės- tai mūsų "mažosios" tėvynės - miesto ar kaimo, kuriame gimėme, gyvenome, kur gimė, darbavosi ir mirė mūsų protėviai, istorija. Dažniausiai pats žodis tėvynė ir siejasi mums būtent su gimtosiomis vietomis.

Sigita GASPARAVIČIENĖ, 2008m.

1. Ankstyviausias istorijos periodas.

 

pastatasArnionys (Orniany) - vietovė ir dvaras Molėtų rajone prie iš Arino ežero ištekančio Arinos (Ornianka) upelio, prie kelio iš Pabradės į Molėtus. Įsikūręs tarsi savotiškame pusiasalyje, apsuptame Arino, Pravalo ir Spenglo ežerų.
LDK Žygimantas Kęstutaitis 1430-1440 m. raštais ponui Narbutui padovanojo du žmones Arnionį ir Kaltinaitį. Tai siejama su Arnionių gyvenvietės pradžia.
O Xa. - XIIIa. šios žemės įėjo į rytų baltų teritoriją, vadinamą Nalšia, valdomą legendinio Dausprungo palikuonių. XIII a. Nalšios kunigaikštystė buvo viena iš pagrindinių žemių, kurią kartu su Deltuva, Sėla, Dainava, Semba bei kitomis dalinėmis kunigaikštystėmis Mindaugas apjungė į Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę.

all jackpotcity casino user reviews and ratings

Užsakyti genealoginį medį

Bubalų ir Duobų bei Šarkanų ir Mazgeikų giminių palikuonių genealogijos medžiai (1730-2012) Bajorų Rosenų genealoginis medis,
herbas Rožė (Poraj) su trimis rožėmis,
18 a. pr. 2013 m.
Bajorų Chomentauskų giminės palikuonių genealogijos schema (16 a. 2013 m.). Antano genealogionis medis ir schema Šukevičių giminės medis. Sudarė Emanuelis Markauskas
Šviesiame fone. Tamsiame fone

metrika daktaras Mizutavicius Vladislovas chodakovskis pavz
Oginskio krikšto metrika Daktaro santuokos įrašas Iš 1921 m. Tytuvėnu RKB mirties įrašų registravimo knygos ...žmogaus degradacijos ir ligos istorija Antano Chodakausko ir Marcijonos Pilsudskytės santuokos įrašas, 1812 m. XIXa. pradžios krikšto metrikinis įrašas

f t g

Svetainės autorius © logo
2004-2015 m. Visos teisės saugomos.


Genealoginiai tyrimai ir paslaugos
2001-2015 m. Visos teisės saugomos.


Paieška

Copyright © 2017 www.archeonas.lt - Design by top10binaryoptions.net