Zinaida

Naryskina

Ladomyrskaja

Pisarskij

Buvusių Kaunatavos dvaro savininkų Kaunackių (Kownacki) genealoginiai tyrimai

Sigita GASPARAVIČIENĖ                      
 

      Šio tyrimo tikslas buvo visų pirma identifikuoti karstus, atrastus  Telšių rajono Kaunatavos miestelio senosiose  kapinėse  restauruojant senąją šeimos kriptą, nustatyti ten palaidotus asmenis, jų  biografijos detales, apžvelgti genealogiją, visuomeninį-kultūrinį statusą bei vietą šios vietovės istorijoje.

koplyčia   vidus
Kaunackių koplyčia
Foto V. Jocienė

Genealoginiais-archyviniais  tyrimais nustatyta, kad tai čia palaidoti   senųjų Kaunatavos dvarininkų Kaunackių (Kownacki) šeimos atstovai.

XVII a.-XVIII a. bėgyje ir net XIX a. pirmoje pusėje  Žemaitijoje jie buvo gana įtakingi. Išaiškėjo, kad kelių šeimos kartų atstovai užėmė atsakingas pareigas tuometinės LDK administracijos centrinėse ir teismų struktūrose bei valdė stambią žemės nuosavybę. Giminė priklausė vietos elitui:  buvo Kaunatavos bažnyčios fundatoriais, giminiavosi su žymiomis Žemaitijos kilmingųjų šeimomis, rėmė švietimą, pastatė ir išpuoselėjo dvarą ir Kaunatavos miestelį, rėmė Kražių bernardinių vienuolyną. Tačiau XIXa.vid,. išmirus pagrindinės genealoginės atšakos atstovams, kitos giminės šakos ir šakelės išsišakojo po Žemaitiją, susmulkėjo, nuskurdo, prarado bajorystę.

     Herbynai, leisti  XIX a. pab.- XX a. pr., taip pat LVIA saugomas rankraštinis 1834 m. J.P.Dworzeckio-Bohdanovičiaus “Lietuvių herbynas“ (Herbarz litewski) paprastai, pateikiantis itin daug duomenų apie Lietuvos kilmingųjų gimines, o taip pat įvairių autorių jau mūsų dienomis išėję genealoginio pobūdžio darbai, apie “lietuviškuosius“ Kaunackius pateikia fragmentiškus duomenis. Bajorų Kaunackių paminėjimo beveik nesutinkame ir įvairius Žemaitijos istorijos aspektus nagrinėjančiuose mokslo darbuose.

 

     Kiek konkretesnius duomenis apie „lietuviškąją“ Kaunackių atšaką pateikia žymus XIXa. lenkų genealogas A.Boniecki „Herbarz polski“, tiesa, nenurodydamas, kurio herbo Kaunackių giminei jie priklauso: “Žemaitijoje Kaunackiai nuo XVII a. pab. Pranciškus ir Vincentas atstovavo Žemaitijos bajorus ir balsavo karaliumi renkant Augustą II. Anupras, tikriausiai, Žemaičių taurininkas –1785 m. buvo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo deputatu. Pranciškus - 1775-1793 m. buvo Šiaulių žemės teismo teisėju, Šiaulių pavieto Upynos dvaro savininku, Kaunatavos paveldėtoju ,vėliau buvo išrinktas Šiaulių bajorų maršalka .Jo sūnus Eligijus, vėliau taip pat išrinktas Šiaulių bajorų maršalka, mirė nepalikęs palikuonių“.1

     Minėtasis A.Bonieckio herbynas nurodo, kad visi Kaunackiai yra kilę iš  Vizo žemių Vonsošo paviete (Mozūrai, dabar - ŠV Lenkija, Palenkės vaivadija). Pirminis jų herbas buvo herbas Naktikovas (Šlepowron). Žinomi jau XIII pab.3

     Pagal minėtąjį A.Bonieckį, giminės pradininkas - Vizo žemės pakamorė Stanislovas, turėjęs sūnų Sebastijoną (1555m.). Sebastijonas susilaukė Martyno ir Povilo. Martyno sūnūs buvo Jonas ir Tomas. Tomas buvęs Naktikovo herbo Kaunackių protėviu, gi Jonas, valdęs Suche kownaty dvarą Vizo žemėse,   davė pradžią kitai  Kaunackių atšakai, kuri pakeitė savo herbą, pavadinę jį  šio dvarelio vardu Suchekomnaty 2, 3

     Ilgainiui giminė plačiai išsišakojo po visą Abiejų Tautų Respublikos teritoriją. Kaip parodė istoriniai šaltiniai, nuo XVII a. pradžios matome pirmuosius jų pėdsakus ir  Žemaitijoje.   


KĄ DAROME

Padedame nustatyti jūsų šeimos kilmę, verčiame dokumentus iš lenkų, rusų, lotynų kalbų į lietuvių kalbą.

Tinklapio istorija

PAIEŠKA